Kaip veikia garsiakalbis
Garso bangų esmė yra oro plėtimasis ir susitraukimas, skatinantis aplinkinį orą sukelti sklidimo reiškinius iš arti;
Lanko išlydžio metu lanko srovė pakeis lanko pjūvio skersmenį (storį);
Bendroje būsenoje dauguma oro molekulių yra neutralios ir nepakraunamos. Bet po aukštos įtampos iškrovos jos tampa įkrautomis dalelėmis. Šis reiškinys vadinamas jonizacija arba jonizacija. Smurtinis jonizacijos procesas išleis lanką. Lanko skerspjūvio skersmuo (storis) yra proporcingas lanko srovei. Storis yra skirtingų oro išsiplėtimo laipsnių išraiška. (Garso bangų generavimui reikalingas oro išsiplėtimas ir susitraukimas. Sutraukimo procesas yra lankas. Oro plėtimosi koeficiento keitimo iš didelio į mažą ir iš didelio į mažą procesas per garsinius signalus, siekiant valdyti srovės dydį lankas generuoti atitinkamas garso bangas, o tai yra jonų garsiakalbių principas.
Plazminiai garsiakalbiai yra gryni A klasės garsiakalbiai, norint sukurti garsą be iškraipymų, reikia tinkamos poslinkio srovės. Tas pats kaip triodo šališkumas: garso srovė tiesiogiai uždedama ant šališkumo srovės. Kadangi lanko storis neturi nieko bendra su srovės kryptimi, šališkumo srovė gali būti arba nuolatinė, arba kintama. Nukrypimo taško pasirinkimas turėtų atitikti: moduliuojamas garsas Po signalo: mažiausia absoliuti lanko srovės vertė yra didesnė už lanko palaikomąją srovę.
Aukšta temperatūra ir stipri oksidacija iškrovos metu sugadins elektrodą, ypač katodą, kurį bombarduoja teigiami jonai. Siekiant sumažinti elektrodo nuostolius, dažnai naudojama kintamosios srovės išlydis. Kintamosios srovės moduliacija sukels imties iškraipymo problemą. Norėdami sumažinti mėginių iškraipymą, naudokite 20 MHz ir didesnį aukšto dažnio pagrindinės juostos signalą, tada moduliuokite garso signalą (amplitudės moduliacija).
